Suchergebnisse

Presented paper aims to suggest theoretical framework, application of which would allow indicating if foreign direct investment (FDI) facilitates or hinders economic development of host country economy. Central ideas elaborated in the article are as follows. The first, necessity of cost‐benefit analysis of FDI inflow is emphasized. As state policy favourable for foreign capital means costs, instrument for benefit estimation is required. Neoclassical and industrial organization theories are being employed for FDI effects evaluation purpose. Assumption about changing effect of FDI after medium‐term period of 6–7 year passes has been raised and tested. Data of Lithuanian manufacturing branch and its three main comprising manufacturing sectors for the 1996–2007 period have been employed. Results of application of elaborated theoretical framework lead to corollary about different impact of FDI on various sectors of economy and high probability of diminishing positive initial impact after medium‐term time span passes. Santrauka Straipsnyje siūlomas originalus, teoriškai pagristas modelis, skirtas nustatyti, kaip laikui begant kinta tiesioginiu užsienio investiciju(TUI)poveikis šalies šeimininkes ekonominiam vystymuisi. Autoriai, vertindami TUI poveiki, taiko sanaudu ir naudos analizes principa. Kadangi valstybes politika, palanki užsienio investicijoms, dažniausia reiškia šalies sanaudas joms pritraukti, kyla ekonominiu instrumen‐tu, reikalingu TUI ekonominiam naudingumui ivertinti, sukūrimo problema. Jai spresti pasitelkiamos neoklasikine ir industrines organizacijos teorijos. Straipsnyje iškeliama ir tikrinama prielaida, kad TUI poveikis šalies šeimininkes ekonominiam vystymuisi pakinta po TUI atejimo praejus vidutiniam, t. y. 5–6 metu, laikotarpiui. Tirti naudojami 1996–2007 m. laikotarpio Lietuvos trijupagrindiniupramones sektoriu duomenys. Sukurto modelio taikymo rezultatai leidžia atskleisti nevienoda TUI poveiki skir‐tingiems ekonomikos sektoriams bei leidžia teigti, jog pradinis teigiamas TUI poveikis vietines ekono‐mikos vystymuisi turi tendencija mažeti po investavimo praejus 5–6 metams. First Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai:TUI,ekonominis augimas,Lietuva,teorinis modelis

Presented paper aims to suggest theoretical framework, application of which would allow indicating if foreign direct investment (FDI) facilitates or hinders economic development of host country economy. Central ideas elaborated in the article are as follows. The first, necessity of cost‐benefit analysis of FDI inflow is emphasized. As state policy favourable for foreign capital means costs, instrument for benefit estimation is required. Neoclassical and industrial organization theories are being employed for FDI effects evaluation purpose. Assumption about changing effect of FDI after medium‐term period of 6–7 year passes has been raised and tested. Data of Lithuanian manufacturing branch and its three main comprising manufacturing sectors for the 1996–2007 period have been employed. Results of application of elaborated theoretical framework lead to corollary about different impact of FDI on various sectors of economy and high probability of diminishing positive initial impact after medium‐term time span passes. Ar visada globalizacija, vykstanti tiesioginių užsienio investicijų forma, didina nacionalinį turtą:Lietuvos atvejis Santrauka. Straipsnyje siūlomas originalus, teoriškai pagristas modelis, skirtas nustatyti, kaip laikui bėgant kinta tiesioginių užsienio investicijų (TUI) poveikis šalies šeimininkės ekonominiam vystymuisi. Autoriai, vertindami TUI poveikį, taiko sąnaudų ir naudos analizės principą. Kadangi valstybės politika, palanki užsienio investicijoms, dažniausia reiškia šalies sanaudas joms pritraukti, kyla ekonominių instrumentų, reikalingų TUI ekonominiam naudingumui įvertinti, sukūrimo problema. Jai spręsti pasitelkiamos neoklasikinė ir industrinės organizacijos teorijos. Straipsnyje iškeliama ir tikrinama prielaida, kad TUI poveikis šalies šeimininkės ekonominiam vystymuisi pakinta po TUI atejimo praėjus vidutiniam, t. y. 5–6 metų, laikotarpiui. Tirti naudojami 1996–2007 m. laikotarpio Lietuvos trijų pagrindinių pramonės sektorių duomenys. Sukurto modelio taikymo rezultatai leidžia atskleisti nevienodą TUI poveikį skirtingiems ekonomikos sektoriams bei leidžia teigti, jog pradinis teigiamas TUI poveikis vietinės ekonomikos vystymuisi turi tendenciją mažėti po investavimo praėjus 5–6 metams. Reikšminiai žodžiai:TUI,ekonominis augimas,Lietuva,teorinis modelis First Published Online: 14 Oct 2010

The article analyzes the impact of FDI on economic growth and development of a host country in various conditions. Different sets of driving forces characteristic for certain stages of development of FDI receiving country are being considered. As the final aim of the critical analysis of contemporary theoretical and empiric findings the authors see the discovery of consistent patterns. Several FDI theories are reviewed in the article. The effects of FDI in developing countries are especially highlighted. The disparity between theoretical and empirical findings is taken into account: negative and positive aspects of FDI impact on countries that are on the path of development are revealed and interpreted. The authors conclude that the nature of the effects of FDI is mainly determined by specific characteristics of the developing countries, such as market structure, level of capital attainability and its absorptive capacity and others. Together with the development of the recipient country, FDI driving forces and outcomes transform. ; Daugelyje pereinamosios ekonomikos šalių tiesioginės užsienio investicijos, vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI) lėmė daugelio valstybių ekonominę užsienio kapitalo politiką: besivystančios šalys visokeriopai skatina tarptautinio kapitalo srautus, suteikdamos tiek mokestines lengvatas, tiek išskirtines strateginio investuotojo teises privatizuojant svarbius valstybės objektus. Tačiau tam tikri atvejai verčia abejoti, ar TUI visada užtikrina produktyvumo augimą, parduodamų prekių ir suteikiamų paslaugų kokybės bei kiekio didėjimą. Nepaisydami dominuojančio pozityvaus požiūrio kai kurie mokslininkai įrodinėja, jog užsienio kapitalo poveikis šį kapitalą įsileidžiančiai šaliai tam tikrais atvejais gali ne tik neduoti laukiamo efekto, bet, priešingai, stabdyti vietinio ūkio ekonominę plėtrą. Šiame straipsnyje kaip tik nagrinėjama, kokios varomosios jėgos lemia užsienio kapitalo srautų dydį ir kryptis bei kokios pasekmės yra tikėtinos užsienio kapitalui įsiliejus į konkurencinę, monopolinę arba oligopolinę ūkio šaką. Autorės kritiškai analizuoja pagrindines TUI judėjimo teorijas. Straipsnyje keliami vietinių bei užsienio investicijų suderinamumo klausimai, gvildenama finansinio sektoriaus išsivystymo lygio bei TUI poveikio ekonominiam augimui ryšio problemos. Pabrėžiama, jog atskirų užsienio kapitalo srautų poveikis kai kurioms šalies recipientės ūkio šakoms gali būti ne tik priešingas, bet ir laikui bėgant keisti savo kryptį arba poveikio stiprumą, t. y. kai kuriais atvejais TUI teigiamai veikia kapitalą priimančią šaką, o kai kuriais – neigiamai; laikui bėgant bei vykstant ūkio transformacijoms teigiamą TUI poveikį gali pakeisti neigiamas. Apibendrinant galima pasakyti, kad užsienio kapitalo atėjimas į besivystančią šalį neturėtų būti besąlygiškai skatinamas, kadangi tam tikrais atvejais vietinės šalies ekonomikos augimas gali būti stabdomas. Konkurencinių, technologinių bei kitų sąlygų, kuriomis užsienio kapitalas veikia rinkoje, specifika turi didelės įtakos bendram atskirų TUI srautų poveikiui vietinės ekonomikos plėtrai.

The paper aims at presenting a case study, in which foreign direct investment does not provided expected in-novative spillovers in technology, management or marketing fields. Efficiency of state policy in that particular case has been questioned; actual stimuli of a foreign investor discussed. it is assumed that analysis of that particular case study of globalization process of Lithuanian strategic oil refinery would provide us with additional evidences leading to formulation of new insights into driving forces of foreign direct investment, especially channeling through privatization. Article in Lithuanian. Lietuvos ūkio strateginės įmonės "Mažeikių nafta" privatizavimo atvejis Santrauka.Straipsnio tikslas – pristatyti konkretų atvejį, kai tiesioginės užsienio investicijos neatlieka savo kaip technologijų atnaujintojo ar pažangios vadybinės ir rinkodaros patirties laidininko vaidmens. Straipsnyje keliamas klausimas – kiek teisinga buvo valstybės politika šiuo konkrečiu atveju skatinant užsienio investicijas, kokie tikrieji investuotojo motyvai. Manome, kad šios konkrečios Lietuvos strateginės įmonės globalizavimosi proceso analizė leis ietuvos ūkio strateginės įmonės "Mažeikių nafta" privatizavimo atvejisgiliau pažvelgti į tiesiogines užsienio investicijas lemiančius veiksnius, tokiu būdu įneš gana svarų indėlį formuluojant naujas teorines įžvalgas šia moksline tema. Reikšminiai žodžiai: tiesioginės užsienio investicijos, privatizavimas, "Mažeikių nafta", Lietuva. First published online: 16 Jun 2008

The paper aims at presenting a case study, in which foreign direct investment does not provided expected in-novative spillovers in technology, management or marketing fields. Efficiency of state policy in that particular case has been questioned; actual stimuli of a foreign investor discussed. it is assumed that analysis of that particular case study of globalization process of Lithuanian strategic oil refinery would provide us with additional evidences leading to formulation of new insights into driving forces of foreign direct investment, especially channeling through privatization. Lietuvos ūkio strateginės įmonės "Mažeikių nafta" privatizavimo atvejis Santrauka Straipsnio tikslas – pristatyti konkretų atvejį, kai tiesioginės užsienio investicijos neatlieka savo kaip technologijų atnaujintojo ar pažangios vadybinės ir rinkodaros patirties laidininko vaidmens. Straipsnyje keliamas klausimas – kiek teisinga buvo valstybės politika šiuo konkrečiu atveju skatinant užsienio investicijas, kokie tikrieji investuotojo motyvai. Manome, kad šios konkrečios Lietuvos strateginės įmonės globalizavimosi proceso analizė leis ietuvos ūkio strateginės įmonės "Mažeikių nafta" privatizavimo atvejisgiliau pažvelgti į tiesiogines užsienio investicijas lemiančius veiksnius, tokiu būdu įneš gana svarų indėlį formuluojant naujas teorines įžvalgas šia moksline tema. Reikšminiai žodžiai: tiesioginės užsienio investicijos, privatizavimas, "Mažeikių nafta", Lietuva.